Time Machine

“ I believe that anything is possible and I  promise you, mum, I have no idea how, but  I will be free. I will travel and I will fall in love and marry a free man from that other world… I won’t marry like you, here, but in a church like in the foreign movies…”

Soviet pioneer uniform wearing performer transports you into 1987 when the brand new Civil Registry Office was open for public, a token of Soviet Architecture. Dance theatre “Okarukas” presents Sakurako & Phil Von duet, a site- specific performance, inhabiting the soviet architecture monument and filling it with presence & moment, based on  butoh and flamenco dance, gestures,  electronic music, voice and cinematographic video projections.

The audience is invited to follow the live action of those two characters throughout the space and create their own story from the fragments live and on video from different time/space.  It’s a story of one man and one  woman, but might be more than one life time. They keep meeting in a different realities or visions, trying different roles, redefining their relationship and trying o find out who they are, why they are now here and how to stay together.

“Aš pažadu tau mama, nežinau kaip, bet aš tikiu, kad net neįmanoma yra įmanoma: aš būsiu laisva, aš keliausiu, aš įsimylėsiu ir ištekėsiu už mylimo vyro, iš to kitokio pasaulio, ir ne “zakse” kaip tu, o bažnyčioje, kaip rodoma filmuose iš užsienio …” 

Šokio teatro “Okarukas” performansas “Time Machine” perkels Jus į 1987 metus, kai buvo baigti statyti naujieji Panevėžio santuokų rūmai (Civilinės metrikacijos skyrius).  Performanso autoriai ir atlikėjai  – Sakurako ir Phil Von – bandydami prakalbinti šį tarybinės architektūros paminklą Panevėžyje, sukūrė naują įvietintą performansą, kurį pristatė „Pastatai kalba“ Atviros architektūros savaitgalio metu.

Menininkų tandemas užpildo pasirinktąją erdvę ir kuria dviejų žmonių istoriją žiūrovų vaizduotėje, naudodami flamenko ir butô šokio technikas, fizinio teatro elementus, vaizdo projekcijas ir elektroninę muziką bei vokalą.

Tai pasakojimas apie moters ir vyro, netikėtai atsiradusių čia ir dabar, santykius. Žiūrovai judėdami iš vienos pastato erdvės į kitą, dėliojasi ir šių personažų istoriją, naudodamiesi erdvėje gyvai ir per vaizdo projekcijas pateikiamais fragmentais iš įvairių laikų/erdvių. Ieškodami rakto autentiškiems santykiams, šie du veikėjai susitinka vis kitoje realybėje ar vizijoje, vis kituose vaidmenyse, bandydami suvokti kas jie, kodėl jie čia ir dabar bei kaip būti kartu.